Ryto allegro

Ryto allegro. Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vitos Ličytės parengta išskirtinių pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pasibaigė LRT projektas „Žiemojimas su opera“. Adomas Zubė pasakoja apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ ariją.Kauno rotušė kviečia lankytojus į 3D turą.Kuo įdomus choro artisto darbas ir kokią choro ateitį Klaipėdoje ir Lietuvoje mato savo 60 – ies metų jubiliejų švenčiati Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistė Danutė Skurdauskytė?Ievos Simonaitytės literatūros premija įvertintas prozininkės Dianos Latvės novelių romanas „Mėmelio gaisras“.Kaip daugiakalbiškumas gali tapti pamatu užsienio kalbos mokymuisi? Kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto profesore Nemira Mačianskiene.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir staigmenos.Ved. Marius Eidukonis

Kuo žavus choro artisto darbas? Kaip reikia keisti užsienio kalbų mokymą, pasitelkiant daugiakalbiškumą?

Kultūros publikacijų apžvalga.Vilniaus Naujamiesčio rajone, Z. Sierakausko gatvėje atidaryta bendruomenių gatvės paroda „Mūsų gatvės, vardai ir žmonės“, kviečianti susipažinti su 37-iomis Lietuvos asmenybėmis, kurių pavardėmis pavadintos Naujamiesčio gatvės.„Mokslinės fantastikos kūriniai, utopijos ar distopijos, suteikia galimybę žvilgtelėti į tai, kas galbūt dar tik bus kada nors, kai jau mūsų pačių seniausiai nebebus“, – pastebi Donatas Puslys apžvelgdamas dvi knygas apie mokslo ir technologijų vaidmenį, Vakarų visuomenės kultūros krizę: danų rašytojo Kasparo Collingo Nielseno, lyginamo su prancūzu Micheliu Houellebecqu, „Europos pavasaris“, ir žymaus Nyderlandų istoriko Jano Huizingos „Rytdienos šešėliai“.Minime 100-tąsias archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės gimimo metines. Apie svarbiausias jos idėjas ir teorijas, kuriomis seka visas pasaulis ir kurios šiandien tampa dar aktualesnės, pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kultūros ministras Simonas Kairys prašo Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą bei inicijuoja diskusiją su pastato griovimui besipriešinančiais visuomenininkais ir politikais. Ar įmanomas šis dialogas? Kas laukia kino teatro „Garsas“ pastato?Ved. Austėja Kuskienė

Ryto allegro. Panevėžio kino centras „Garsas“: griauti negalima palikti. Kur dėsime kablelį?

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kodėl mases įtikina ne faktai, o charizma, melagienos bei emocingi pareiškimai? Kas lėmė post-tiesos fenomeno įsigalėjimą politiniame ir socialiniame lauke? Pokalbis su meno disertaciją „Post-tiesos fenomenas kine ir teatre: kūrybinės strategijos“ apsigynusia meno dr. Živile Mičiulyte.„Metų knygos rinkimų“ knygų suaugusiesiems kategorijoje – Sigito Parulskio „Dvigubo dugno keleiviai“. Pokalbis su autoriumi.Lietuviškas dizainas ir jo identitetas: ką byloja dizaino dokumentikos? Pokalbis su „Dizaino dokumentikos“ projekto vadove, Lietuvos dizaino formumo direktore Gabija Vanage ir Lietuvos dizaino tarybos vadove Audrone Drungilaite.Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė - architektė-restauratorė, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė ir aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė. Pokalbis apie restauravimą.Kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pradėjo eiti dr. Ūla Marija Tornau. Kokie nauji iššūkiai kyla, kaip šiomis sudėtingomis sąlygomis Lietuvos kultūrą galėsime skleisti šioje šalyje – pokalbis su Ūla Marija Tornau.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Ryto allegro. Lietuviškas dizainas ir jo identitetas: ką byloja dizaino dokumentikos?

Kultūros publikacijų apžvalga.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie šiurpių lietuvių liaudies pasakų ir sakmių knygą „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“, joje esančius žiaurumus ir teksto pritaikymą dabartiniam skaitytojui – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Šlekonyte.„Normalūs žmonės“ nėra serialas apie normalius žmones, bent jau ne apie tuos, kuriuos dažnai galvojame. Tai dviejų destruktyvių, kalbėtis nemokančių jaunuolių istorija, nekurianti jokių iliuzijų apie tikrąją meilę ar tai, kad ji stebuklingai gali išgydyti visas žaizdas,“ – serialą „Normalūs žmonės“ („Normal People“) apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Sausio 21 dieną sukanka 170 metų Petrui Vileišiui – inžinieriui, verslininkui, lietuviškosios spaudos ir knygų leidėjui, švietėjui, knygų autoriui ir vertėjui, mecenatui, istorinės Lietuvos gaivintojui. Šia proga Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka kviečia į virtualų pokalbį „Jubiliejus, kurio negalima praleisti, žmogus, kurio negalime pamiršti“.Klaipėda pradeda išskirtinius Europos jaunimo sostinės 2021 metus. Šį titulą, kurio laukta porą metų, uostamiestis perėmė iš Prancūzijos miesto Amiens. Projektą „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” sudaro devynios platformos, pristatančios jaunimo idėjas, iššūkius ir problemas, tokias kaip silpnas politinis aktyvumas, senstantis miestas, „nepatogių“ temų ir žmonių vengimas, verslumą ir kūrybiškumą puoselėjančios aplinkos stoka. Pokalbis su #chooseklaipeda projekto vadove Greta Meškauskiene ir ptaformų koordinatoriais.Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. „Teatras yra mano prieglobstis, pabėgimas iš realybės, kuri man nebuvo labai palanki. Teatro realybė man aiškesnė,“ – sako Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė. Kuo mums svarbi ir įdomi Reginos Šaltenytės kūryba pasakoja teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kino režisieriaus Fernando Meirelleso kūryboje.Ved. Austėja Kuskienė

Ryto allegro. Ved. Austėja Kuskienė

Žurnalo „Metai“ apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos sukurtas virtualus „Krašto paveldo gido“ turistinis maršrutas „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ kviečia pasivaikščioti po uostamiestį ir susipažinti su atmintinomis vietomis, kur tarpukariu gyveno ir dirbo vokiškai rašę autoriai.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: Islandijos žvaigždės Olafuro Arnaldso naujas albumas, „Hyperion“ leidyklos prikeltas pamirštas Armėnijos kompozitorius ir naujiena laisvojo džiazo mylėtojams.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie paraleles tarp Sausio 13-osios ir amerikiečių įsiveržimo į kapitolijų.Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atveria savo tūkstančius objektų talpinančias suskaitmenintas kolekcijas. Kokios mokslo ir kultūros paveldo vertybės nuo šiol prieinamos viešam naudojimui? Šį žingsnį atviro mokslo link komentuoja VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.Meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pristato savo žurnalą ir kviečia į pirmojo numerio skaitymo sesiją. Naujojo leidinio konceptą ir atsiradimo priežastis pristato Rupert kuratorius Tautvydas Urbelis.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Rudenį turėjo įvykti režisieriaus Antano Obcarsko ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera. Visi bilietai į spektaklį išpirkti, mieste iškabintos jo afišos, tačiau likus trims savaitėms iki premjeros nutrauktas pasiruošimo procesas. Antanas Obcarskas nukelia mus į ne itin malonius teatro užkulisius ir pasakoja statyto, bet nepastatyto spektaklio istoriją.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ryto allegro. VU bibliotekos žingsnis atviro mokslo link: kokie paveldo lobynai nuo šiol prieinami viešai?

Sklaidome pirmadienio spaudos ir internetinių portalų puslapius.Vita Ličytė pasakoja apie išskirtinius kultūros įvykius pasaulyje.Adomo Zubės pasakojimas apie Dmitrijaus Šostakovičiaus operos „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ ariją „Kumeliukas skuba pas kumelę“.LDK Valdovų rūmuose virtualiai atidaryta ilgai laukta paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“.Rusijos atlikėjai Lietuvoje – leisti negalima drausti. Kur dėti tašką?Kada Lietuvos kino kūrėjai savo juostose išdrįso parodyti ir kitą mūsų visuomenės dalį – neįgaliuosius?Sausio 18 – ąją prasideda VI – asis J.Heifetzo smuikinininkų konkursas.Ved. Marius Eidukonis

Rusijos atlikėjai Lietuvoje – leisti negalima drausti. Kur dėti tašką? Prasideda VI – asis J. Heifetzo smuikinininkų konkursas

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje - Johno Maxwello Coetzee՚ės romanas „Jėzaus mirtis“ ir Santiago H. Amigorena՚os, autobiografinis romanas „Vidinis getas“.Prieš daugiau nei milijoną metų, sausio 17 dieną, kažkam į vandens kibirą įmetus sausą kempinę, atsirado menas. Bent jau taip manė Fluxus menininkas, prancūzas Robert Filliou, 1963 m. pradėjęs Meno gimtadienio tradiciją. Ji jau antrus metus įgyvendinama ir Lietuvoje, šiemet tam rengiamas specialus pageidavimų koncertas SODAS2123 radijo eteryje.Kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas: pokalbis apie kultūrinį populizmą, tikros kūrybos stoką ir infrastruktūros svarbą šiuolaikinės muzikos plėtrai.Scenos meno kritikų asociacijos vadovės pareigas pradėjo eiti teatrologė Kristina Steiblytė, kuri pakeitė Mildą Brukštutę, vadovavusią nuo asociacijos įkūrimo 2017 metais. Kokie profesiniai iššūkiai lydi scenos meno kritiko kasdienybę? Pokalbis su naująja asociacijos vadove.Prasidėjo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamas 15-asis Klaipėdos metų knygos konkursas. Pokalbis su konkurso organizatore Birute Skaisgiriene.Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020ieji“ dalyvaujančios Gabijos Lunevičiūtės knygos „Vilniaus atminties punktyrai“, konkurso organizatoriai priėmė sprendimą stabdyti šios knygos dalyvavimą konkurse.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Vilniaus Rotušės archyvarų bendruomenė atidaro Archyvų metus. Laima Ragėnienė šia proga susitiko su Lietuvos literatūros ir meno archyvo vadovu dr. Juozapu Blažiūnu ir pasikalbėjo apie archyvo, kaip atminties institucijos, specifikąĮ „Metų knygos rinkimų“ paauglių knygų kategoriją pateko Akvilinos Cicėnaitės „Kad mane pamatytum“. Su autore bendrauja Marius Eidukonis.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda 14-asis, šįkart virtualus Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, šįkart viena iš savo programų, „Kūniški žaidimai“ , pilnamečius žiūrovus raginantis patirti erotinį kiną. Ar pajėgus toks kinas normalizuoti kūniškumo ir seksualumo temas? Iki ko jos gali būti supaprastintos? Festivalį pristato jo vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė, o programos „Kūniški žaidimai“ tikslus ir erotinio kino ypatumus aptaria specialiųjų programų sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė bei sociologas Artūras Tereškinas.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos radijas pristato aplinkos įrašų kūrinių seriją ir kviečia atrasti naujas garso patirtis, susipažinti su menininkų Audrius Šimkūno, Arturo Bumšteino ir Vitalij Červiakov eksprimentais. Į kokias audio klajones kviečia LTMKS radijas – Karinos metrikytės pokalbis su projekto kuratore, garso menininke Gaile Griciūte.Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus mini veiklos 100-metį. Šia proga, pasak muziejaus direktorės Dainos Kamarauskienės, muziejininkų kolektyvas bandys atsakyti į dešimtmečiais skambantį klausimą: o ką veikia muziejininkas visą dieną?Ved. Indrė Kaminckaitė

Ryto allegro. Suaugusiems skirtas erotinis kinas: ar pajėgus normalizuoti kūniškumo temą?

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Kalbos ryte“ - Vita Džekčioriūte-Medeišiene pasakoja apie XIX a. vaikų gąsdinimus vilkais, žydais, baubais, o XX a. – mokytojais ir gydytojais.Kaip 1991-ųjų Sausio 13-osios nakties įvykius suvokia jaunoji, to nepatyrusi karta - taikos vaikai? Kokį vaizdinį apie tą naktį formuoja mokyklinės atminimo praktikos?Teatro kritikė Laura Šimkutė apžvelgia Al Campbell ir Alice Mathias mokumentinį filmą „Mirtis 2020-iesiems“ („Death to 2020“).Lietuvos rusų dramos teatre vyriausiojo režisieriaus pareigas pradėjo eiti režisierius Vladimiras Gurfinkelis. Kokią meninę teatro viziją padės įgyvendinti šis kūrėjas? Pokalbis su Lietuvos rusų dramos teatro vadove Olga Polevikova.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – muzika iš Bernardo Bertolucci „Rytietiškosios trilogijos“.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis savo projektuotais statiniais kuria gamtos ir architektūros dermę. Pokalbis su architektu. Apie Gintaro Balčyčio atradimus ir Lietuvą puošiančius projektus pasakoja architektas Audrius Ambrasas.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Ryto allegro. Kaip konstruojama kolektyvinė atmintis apie Sausio 13-ąją?

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras išsirinko naujuosius koncertmeisterius – orkestro koncertmeisteriu tapo Dainius Peseckas, o antrų smuikų grupės koncertmeisterio poziciją nuo šiol užims Linas Valickas. Įspūdžiais po konkurso dalinasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir viena iš koncertmeisterių konkurso narių, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Dėdinskaitė.Apie Sausio 13-osios naktį eilėraštį „Imperijos žūtis“ parašiusį Gintarą Grajauską kalbina Česlovas Burba.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras Irenai Veisaitei atminti.Jau antrus metus iš eilės niekam Lietuvoje nesuteikiamas nacionalinio mecenato vardas. Vyriausybės programoje numatyta mecenavimo įstatymo peržiūra. Ko trūksta, kad verslas Lietuvoje aktyviau investuotų į kultūrą? Pokalbis su kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi, Mecenavimo tarybos pirmininku Vydu Dolinsku, naujais Vilniaus miesto savivaldybės mecenatais verslininkais Danu Tvarijonavičiumi ir Mariumi Čiuželiu.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Sausio 13-ąjai artėjant – žvilgsnis į istorijos refleksijas teatre su dokumentinių spektaklių režisieriumi Jonu Terteliu. Kaip teatro kūryba pakeitė jo santykį su istorija? Kokį spektaklį apie Sausio 13-ąją jis pats pastatytų?Ved. Indrė Kaminckaitė

Ryto allegro. Kaip sustiprinti mecenavimo tradiciją Lietuvoje?

Sklaidome pirmadienio dienraščių puslapius ir interneto portalų tekstus.Įvykių kultūros pasaulyje apžvalga: Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje atsigręžta į skaudžią praeitį, Beirute surengta paroda apie sprogimo žaizdas ir apie atrastų kinų monetų mįsles Didžiojoje Britanijoje.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir naujienos.Kauniečio istoriko Jono Vaičenonio prisiminimai apie prieš 30 metų vykusią Sausio 13– ąją.Lietuvos dailės istorikų draugija sukūrė videopasakojimų ciklą „Dvarų dėlionė“, žiūrovams atskleidžiantį daug įdomių ir intriguojančių detalių apie Lietuvos dvarus ir jų kasdienybę.Adomo Zubės pasakojimas apie Giuseppe Verdi operos „Kaukių balius“ sceną „Re dell'abisso, affrettati“.Neseniai atliktas tyrimas skelbia - per karantiną pusė šalies moksleivių pasigenda kultūros.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos mokiniai jaučia stresą negalėdami lankytis kultūros įstaigose. Kuo ypatingi šalies dvarai padės išsiaiškinti videoprojektas „Dvarų

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.2021 – Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Kotryna Lingienė bendrauja su Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininku Kęstučiu Zenonu Šafranavičiumi.Kokį psichologinį poveikį gali turėti tinkamas filmas? Projektą „Panevėžio projekcijos“, kuomet žmonės gali žiūrėti specialiai atrinktus filmus ir dalyvauti pokalbiuose apie emocinę savijautą pristato ir apie kino terapiją pasakoja „Meno avilio“ kuratorė Ona Kotryna Dikavičiūtė ir psichologas Vitalijus Gafurovas.Literatūrologės, poetės ir vertėjos Dovilės Kuzminskaitės parengtoje naujų knygų apžvalgoje du verstiniai romanai fantazijos literatūros ir magiškojo realizmo mėgėjams – čekų rašytojo Michalo Ajvazo „Kitas miestas“ ir suomių autoriaus Heikki Kännö „Sapnų sala“.Kultūros ministerija, kalbėdama apie naujai rengiamą paramos kultūros sektoriui paketą, akcentuoja, kad bus siekiama išskirti labiausiai nuo karantino nukentėjusius savarankiškai dirbančius menininkus. Kaip bus skirstoma ši parama pasakoja ir plačiau paramos paketą pristato viceministras Vygintas Gasparavičius.Atsargus 2021-ųjų muziejų veiklos planavimas. Strategijomis, kaip kompensuoti 2020-ųjų praradimus ir kurti kuo produktyvesnius naujus metus dalijasi MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.Virtuali muzikinė ekskursija Vilniaus geto kultūros keliais žiūrovą perkelia į šiandieninį Vilniaus senamiestį, archyvine medžiaga, choro „ARTyn“ atliekamomis žydų dainomis ir įdomiais istoriniais faktais pristato žydų kultūrinį gyvenimą. Su choro „ARTyn“ vadove Erika Žilinskaite kalbasi Laima Ragėnienė.Sausio 13-ąją, nutrūkus Eglės Bučelytės vestai Lietuvos televizijos televizijos transliacijai, darbą tiesioginiame eteryje Kaune tuoj pat perėmė jos kurso draugas, žurnalistas Modestas Patašius. Kalbinamas Kotrynos Lingienės, sako, kad šis apdovanojimas jį pasivijo praėjus trims dešimtmečiams nuo Sausio 13-osios įvykių.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ryto allegro. Kaip bus išdalintas naujas paramos menininkams paketas?

Susipažinsime su kultūros publikacijomis ketvirtadienio spaudoje.Mykolo Drungos parengta užsienio publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip pandemiją išgyvena Australijos kultūrininkai?„Metų knygos rinkimuose“, poezijos knygų kategorijoje, dalyvauja rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės eilėraščių rinkinys „Raudonas slidus rūmas“.Kuo ypatingi sovietmečiu statyti daugiabučiai?90 metų sukaktį švenčia Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo vertybių restauratorius, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Kaip jam pavyko atrasti Katedros lobyną ir žinią apie tai slėpti 15 metų?Su kokiais iššūkiais susiduria bibliotekininkai formuodami bibliotekų fondus? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirminininke Jolita Steponaitiene.Ar lengva pagaminti tautinį kostiumą? Kalbame su respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureate, tautinių kostiumų gamintoja Birutė AndrijauskienėVed. Marius Eidukonis

Kaip pavyko išsaugoti sovietmečiu atrastą Katedros lobyną? Bibliotekų fondų formavimo ypatumai

Kultūros publikacijų apžvalga.Kokių lietuvių literatūros vadovėlių reikia XXI amžiaus moksleiviams, kokie iššūkiai kyla mokytojams pandemijos metu ir kaip pedagogas apsibrėžia savo laisvę ir atsakomybę – pokalbis su Vilniaus tarptautinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto doktorante Jurga Dzikaite.„Animacinių filmų kūrimo metu dažniausiai veikėjai piešiami ant dialogų – sustoja du (ar trys) aktoriai, kalbasi pagal skriptą ir pagal juos paišomi personažai. Mes turime padaryti atvirkštinį darbą – ant jau nupiešto veikėjo priklijuoti superbalsą, kad atrodytų, lyg jis yra būtent to personažo,“ – apie savo darbo subtilybes pasakoja dubliažo režisierius Vilius Tamošaitis, dirbęs su daugiau nei 100 animacinių filmų.Vilniaus mažajame teatre netrukus startuos teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė „DramaTest“. Ji kvies menininkus kurti pasitelkiant klasikinę ir šiuolaikinę dramaturgiją.Paskutinėmis gruodžio dienomis Kauno fotografijos galerijos vitrinos pasipuošė menininkės Monikos Balu kūryba: čia eksponuojama paroda „Garsinė komunikacija“. Tai – pirmasis menininkės kūrybos pristatymas Lietuvoje.Laidoje „Įgarsintas vaizdas” – apie Bolivudo revoliucionierius – muziką kūrusį Rahul Dev Burmaną ir jo žmoną dainininkę Asha Bhoslę. Viena įtakingiausių kūrėjų porų XX a. antrojoje pusėje sukūrė klasikinį Bolivudo skambesį.Nacionalinių premijų lauretų ciklas. Viena iš 2020 m. premijų laureačių - tapytoja Eglė Ridikaitė. Menininkė įvertinta už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje. Pokalbis su menininke ir menotyrininke Laima Kreivyte.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Ryto allegro. Nacionalinių premijų laureatė tapytoja Eglė Ridikaitė. „Garsinė komunikacija“ pagal Moniką Balu

Kultūros publikacijų apžvalga.Kaimo bibliotekininkai dažnai yra ne tik bibliotekininkai, bet ir daugybės kitų kūrybinių veiklų organizatoriai. Jie ir kraštotyrininkai, literatūrinių susitikimų, įvairių edukacijų, meninių ir kitokių bendruomenės veiklų organizatoriai, patys labai kūrybingi, meniškos prigimties žmonės, net neabejojantys, kad jų vieta čia, gimtajame krašte. Pokalbis su Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Andrioniškio filialo bibliotekininku Antanu Žviku.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie uždarytus vidinius Vilniaus senamiesčio kiemus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Šiemet minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT Radijas kviečia į ekskursiją, kurios metu prabils trylika svarbiausių šiai datai pastatų ir objektų. QR kodų pagalba žmonės galės išgirsti archyvinius radijo garsus, pastatų istorijas ir balsus, lydėjusius tomis dienomis. Apie projektą „Kalbanti Sausio 13-osios istorija“ pasakoja LRT Radijo departamento naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė ir gidas Andrius Pavelko.Gruodžio pabaigoje Čikagoje atrastas vieno garsiausių Lietuvos ir išeivijos tapytojų, optinio meno kūrėjo Kazio Varnelio tapybos darbas. Kiek žinome apie šį kontrastingą menininką?LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgia „Klasikos koncertų sales“.Ved. Austėja Kuskienė

Ryto allegro. Prabilsiantys pastatai ir objektai kvies paminėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį

Naujausia kultūros informacija, pokalbiai su išskirtinėmis asmenybėmis, diskusijos aktualiais kultūrinio gyvenimo klausimais – muzikiniame žurnale „Ryto allegro“ šiokiadieniais 08.10 val. per LRT KLASIKĄ.

hubhopper

Ryto allegro. Ved. Ugnė Kačkauskaitė

hubhopper